Tiems, kurie neskaito

Knygos veikėjai Ofisinis, Rūtelė, Edgaras, Tautvydas ir Arina gyvena tarp aukštų didmiesčio daugiabučių. Atsitiktinės pažintys, nepasitikėjimas savimi, priklausomybės, lengvų sprendimų paieškos – lošimas, alkoholis, dūmai, socialinių tinklų liūnas, emigracija – knygos veikėjų kasdienybė. Bet visi jie svajoja apie kitokį gyvenimą.

„Tiems, kurie neskaito“ – tai pasakojimas apie žmones, kuriuos galime sutikti bare penktadienio vakarą, sporto klube ar laukdami eilėje prie greitojo maisto kiosko. Galbūt tai mūsų vaikystės draugai ar seni klasiokai, bendradarbiai, o gal netgi mes patys arba mūsų jauni suaugę vaikai.

Pirmoji tinklaraštininko Beno Lastausko knyga, parašyta gerai atpažįstamu žargonu, nevengiant organiško ir kartais itin šiurkštaus slengo, traukia autentiškais dialogais ir netikėtais siužeto posūkiais. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio lengvabūdiškas pasakojimas kelia šiuolaikinio jauno žmogaus socialinio, emocinio gyvenimo ir priklausomybių klausimus, tampa lyg subjektyviu autoriaus antropologiniu tyrimu.

„Gal tik kada nors po daug metų šitą knygą kas nors iš literatūros lauko gerbiamų pavadins „įvykiu“, bet ji tokia jau yra jau dabar – dar laiko išbandymo neturėjus, dar šviežia, o jau tikrai pabandyta ir tų, kurie neskaito. Kol yra galvojančių apie socialines programas, kaip tai padaryti, Benas ima ir... padaro. Bet nenoriu brėžti atskirties, kurią sąmoningai pasirenka brėžti autorius – iš tiesų, sukurdamas ganėtinai stereotipiškus veikėjus, jis pašiepia jei ne viską, tai tikrai didžiąją dalį. Atrašo ir vyrams, ir moterims, ir tautybėms, ir šalims, ir elgesio modeliams, kurie iki skausmo pažįstami.“

Patricija Tilvikaitė, tinklaraštis book.duo